| 330 KV ELEKTROS PERDAVIMO ORO LINIJOS KLAIPĖDA–TELŠIAI STATYBOS SPECIALIOJO PLANO BAIGIAMOJO SUSIRINKIMO-KONFERENCIJOS PROTOKOLO PROJEKTAS (GARGŽDAI) |
|
Laikas: 2010-01-12 13:00 val.
Vieta: Klaipėdos rajono savivaldybės salė, Klaipėdos g. 2, Gargždai.
DALYVIAI (dėl sąrašo kreiptis atskiru paklausimu)
Planavimo organizatorius – AB „Lietuvos energija“:
AB „Lietuvos energija“ technologijų direktorius Valdas Bancevičius
AB „Lietuvos energija“ investicinių projektų vadovė Nijolė Ivanicienė
Specialiojo plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“:
UAB „Sweco Lietuva“ - viceprezidentas Aidas Vaišnoras
UAB „Sweco Lietuva“ planavimo skyriaus vadovas Tomas Varneckas
Pirmininkaujantis – AB „Lietuvos energija“ technologijų direktorius Valdas Bancevičius
Sekretoriaujanti – AB „Lietuvos energija“ investicinių projektų vadovė Nijolė Ivanicienė
Svarstomo projekto pavadinimas: 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialusis planas.
Planavimo pagrindas – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. 4-222 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos specialiojo plano rengimo“.
Baigiamąjį susirinkimą-konferenciją pradėjo susirinkimo pirmininkas, AB „Lietuvos energija“ technologijų direktorius Valdas Bancevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad susirinkimo protokolas bus parengtas per 3 d. d. po susirinkimo, o suinteresuotos visuomenės pastabos dėl baigiamojo susirinkimo-konferencijos galės būti teikiamos raštu per 3 d. d. nuo protokolo paskelbimo. Susipažinti su parengtu susirinkimo protokolu bus galima:
• planavimo organizatoriaus, AB „Lietuvos energija“ internetiniame puslapyje (www.le.lt);
• planavimo organizatoriaus AB „Lietuvos energija” būstinėje, A. Juozapavičiaus 13, LT-09310 Vilnius, tel. (8 5) 278 2408, (8 5) 278 2416.
• specialiojo plano rengėjo, UAB „Sweco Lietuva“, būstinėje V. Gerulaičio g. 1, LT-08200 Vilnius, tel. (8 5) 219 66574.
Susirinkimo pirmininkas visuomenei ir jų atstovams priminė, kad susirinkimo metu, kaip ir per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį, galima raštu pateikti siūlymus rengiamam specialiajam planui pagal susirinkimo metu pateiktą pasiūlymų teikimo formą. Susirinkimo metu gauti pasiūlymai registruojami. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad konsultavimosi procedūra ir visuomenės dalyvavimas, pasiūlymų teikimas yra baigiamas kartu su baigiamojo susirinkimo-konferencijos pabaiga.
Susirinkimo metu buvo galima dar kartą susipažinti su rengiamų 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialiuoju planu ir parinktų sprendinių brėžiniais.
Susirinkimo pradžioje susirinkimo pirmininkas V. Bancevičius pristatė esamą elektros energijos perdavimo tinklų sistemą Lietuvoje, pabrėždamas įgyvendinamo projekto svarbą ir būtinumą. Vėliau pasisakė specialiojo plano rengėjo, UAB „Sweco Lietuva“, planavimo skyriaus vadovas Tomas Varneckas, kuris pristatė rengiamą 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialųjį planą.
Pagrindiniai minėti aspektai:
AB „Lietuvos energija“ žemės sklypų savininkams siūlo kompensaciją, kuri apskaičiuota remiantis LR Vyriausybės patvirtinta metodika „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika“ (Žin. 2004, Nr. 175-6486), padidinant šią sumą 30 proc. Minimali siūloma kompensacija – 500 Lt. Be to, kompensuojama ir už miško žemės nuvertėjimą, ko metodikoje nenumatyta.
• Kompensacija išmokama:
už statybos metu sunaikintus pasėlius ir sodinius;
už iškertamą mišką;
už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
Pažymėta, kad už statybos metu sunaikintus pasėlius kompensuojama vienerių metų derliaus iš atitinkamos sklypo dalies vertė. Likusi sumos dalis yra už neterminuotą, vienkartinį, sklypo vertės pasikeitimą. Atkreiptas dėmesys, kad kompensaciją galima mokėti ir ne vienąkart, o periodiškai, išskaidant sklypui apskaičiuotą sumą dalimis, tačiau planavimo organizatoriaus ir specialiojo plano rengėjo nuomone, sklypų savininkams naudingiau visą sumą gauti iškart nei susirinkti ją per, pavyzdžiui, 10 metų.
Specialiojo plano rengėjas, išnagrinėjęs iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos gautus pasiūlymus ir pastabas, akcentavo šiuos dažniausiai pasitaikiusius visuomenės ar jų atstovų klausimus:
• Kodėl išmoka yra vienkartinė, o ne periodinė?
Atsakymas (A): Klaidingai suvokiama, kad periodinė kompensacija geriau negu vienkartinė, nes periodinę sudarys ta pati vienkartinės išmokos suma, išskaidyta į lygias dalis.
• Kada bus išmokama kompensacija?
A: Kompensacija išmokama po specialiojo plano patvirtinimo.
• Ar už gautą kompensaciją mokamas pajamų mokestis?
A: Specialiojo plano rengėjas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau-VMĮ) dėl išaiškinimo ar turi būti mokamas pajamų mokestis ir gautas atsakymas, kad šis mokestis netaikomas gautoms kompensacijos, t. y. pajamų mokesčio mokėti nereikės. Su gautu VMĮ išaiškinimu buvo galima susipažinti susirinkimo metu.
• Kas apmoka išlaidas susijusias su servituto sutarties sudarymu?
A: Išlaidas, susijusias su servituto nustatymo sutarties sudarymu, apmoka planavimo organizatorius – AB „Lietuvos energija“.
• Kodėl tiesiama oro perdavimo linija, o ne kabelis?
A: Elektros energijos perdavimo tinklų plėtra finansuojama per elektros energijos tarifą, surenkamą iš visų gyventojų, todėl AB „Lietuvos energija“, turi būti socialiai atsakinga ir planuoti racionaliai bei ekonomiškai. Kabelinės elektros linijos eksploatacija yra sudėtingesnė ir brangesnė už orinės linijos, gedimai aptinkami ir remonto bei avarijų likvidavimo darbai atliekami žymiai ilgiau. Tai itin sumažintų Klaipėda–Telšiai linijos patikimumą, kas yra itin svarbu įvertinant jos reikšmę planuojant Lietuvos elektros jungtį su Švedija.
• Koks yra saugus atstumas iki gyvenamųjų statinių?
A: Projektuojant 330 kV įtampos elektros oro liniją Klaipėda–Telšiai buvo atsižvelgiama į higienos normos HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“ reikalavimus, kuri nuo 330 kV linijų numato 250 m atstumą iki gyvenamųjų namų, o išimtiniais atvejais, kai vietinės sąlygos neleidžia įvykdyti šio reikalavimo, 330 kV įtampos elektros oro linijas leidžia priartinti prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų iki 20 m, užtikrinant, kad oro linijų elektrinio lauko stipris po laidais neviršys 5 kV/m. Galimybė priartinti oro linijas prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų turi būti suderinta su visuomeninės sveikatos priežiūros institucijomis. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (PAV), kurios apimtyje buvo nagrinėjamas ir poveikis visuomenės sveikatai bei tikslinama sanitarinė apsaugos zona (prieš atsakingai institucijai priimant sprendimą dėl veiklos leistinumo), buvo derinama su Telšių ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centrais. Šios institucijos leido sumažinti atstumus nuo planuojamos elektros linijos iki gyvenamųjų statinių, jeigu elektrinio lauko stipriai po laidais neviršija 5 kV/m.
Parengus PAV ataskaitą ir atlikus analizę, buvo nustatyta, kad minimalus atstumas iki gyvenamų pastatų turi būti ne mažesnis kaip 30 m. Specialiojo plano rengėjas PAV ataskaitos rezultatą naudojo kaip išeities duomenis specialiojo plano sprendiniams konkretizuoti. Nepaisant PAV nurodyto 30 m atstumo, elektros perdavimo liniją buvo siekiama suplanuoti ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamųjų namų.
• Nustačius servitutą žemės sklypo savininkas praras pragyvenimo šaltinį.
A: Kai sklypas naudojamas žemės ūkiui, nutiesus elektros liniją didesnių apribojimų šiai veiklai neatsiras. Elektros linijos apsaugos zonoje ūkinė veikla nėra draudžiama, tačiau ji yra ribojama taigi, galimybė užsiimti žemės ūkio veikla minėtoje zonoje išlieka (Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Žin., 1993, Nr.71-1334 su vėliausiais pakeitimais)..
• Kas yra servitutas ir kodėl jis nustatomas? Kodėl žemė neišperkama paimant ją visuomenės poreikiams?
A: Pagal Žemės įstatymą, žemės servitutas yra „teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (...), tinkamą naudojimą“ (Žin., 2004, Nr.28-868). Taigi, servitutas nėra žemės paėmimas ar išpirkimas. Tai reiškia, jog į linijos apsaugos zoną patenkančiai žemės sklypo daliai nustatomi tam tikri veiklos apribojimai, o sklypas išlieka žemės savininko nuosavybė.
Planuojant 330 kV elektros oro liniją Klaipėda–Telšiai nebus vykdomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams. LR Žemės įstatyme aiškiai nurodoma, jog žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimties atvejais: privaloma motyvuotai pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu konkretus žemės sklypas nebus paimtas (Žin., 2004, Nr. 28-868 su vėliausiais pakeitimais). Šio konkretaus projekto atveju tokio poreikio nėra.
• Ar galima nepasirašyti servituto nustatymo sutarties?
A: Žemės sklypų savininkai turi teisę nepasirašyti servituto nustatymo sutarties. Tokiu atveju, jis bus nustatomas apskrities viršininko pasirašomu administraciniu aktu, išmokant kompensaciją, apskaičiuotą pagal LR Vyriausybės patvirtintą metodiką.
• Kodėl ignoruojama LR Konstitucija ir Žemės įstatymas?
A: LR Konstitucijos 23 straipsnis teigia, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai.
To paties straipsnio 3 dalis sako, kad esant visuomenės interesui, kas šiuo atveju ir yra, nuosavybė, įstatymo nustatyta tvarka gali būti liečiama už ją teisingai atlyginant.
Žemės įstatymo 45 straipsnis teigia, kad žemė gali (ne privalo) būti paimama ir tik išimtinais atvejais (t. y. kai nėra kitų alternatyvų). Šiuo atveju, kita alternatyva (t. y. – nustatyti servitutą) yra, todėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (ŽPVP) netaikoma.
• Kodėl specialiojo plano rengėjas keitė sprendinius keletą kartų?
A: Vadovaujantis teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 21-617 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais), specialusis planas rengiamas etapais: esamos būklės analizė, koncepcijos rengimo stadija ir sprendinių konkretizavimo stadija. Koncepcijos tikslas yra pateikti visuomenei galimas alternatyvas ir sulaukti kaip galima daugiau visuomenės pastabų ir pasiūlymų, siekiant parinkti aplinkosauginiais ir technologiniai aspektais tinkamiausią bei visuomenės požiūriu priimtiniausią elektros linijos vietą.
Atkreiptas dėmesį, kad:
2009 m. sausio mėnesį visuomenei buvo pristatyti koncepcijos brėžiniai.
2009 m. spalio mėnesį viešai ekspozicijai pateikti sukonkretinti sprendiniai, įvertinant poveikio aplinkai vertinimo rezultatus bei gautas visuomenės pastabas ir pasiūlymus.
Skirtingose planavimo stadijose brėžiniai skyrėsi, nes buvo tikslinami ir nuolat atnaujinti patiekiami visuomenės vertinimui.
• Kodėl linija eina per „mano mišką ar šienaujamą pievą“, kai šalia yra iškirsta miško plynė arba nešienaujama pieva?
A: Iškirsti/neiškirsti miškai, šienaujamos ar nešienaujamos pievos yra laikini reiškiniai, todėl jais vadovautis planuojant kur kas ilgaamžiškesnį objektą yra nebūtų racionalu.
• Kas mokės žemės mokestį po elektros oro perdavimo linijos pastatymo?
A: Žemės mokestį po elektros oro perdavimo linijos pastatymo ir toliau turės mokėti žemės sklypų savininkai, kadangi sklypo savininkas, nustačius servitutą, nepasikeičia, jis ir toliau gali naudoti žemės sklypą žemės ūkiui ir gauti pajamas iš atitinkamo veiklos. Miško savininkams žemės mokestis nėra taikomas, todėl, nepakeitus pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, jis nebus taikomas.
• Kas bus daroma su esamomis ganyklomis, tvoromis?
A: Reikalavimus tvoroms, kitus reikalavimus statiniams po elektros perdavimo oro linijomis nustato elektros įrenginių įrengimo taisyklės (toliau – EĮĮT). Tvoros, esančios projektuojamos oro linijos apsaugos zonoje ir atitinkančios EĮĮT reikalavimus paliekamos tokios, kokios yra. Jeigu statybos metu jas reikės demontuoti, baigus statybos darbus, tvoros bus vėl sumontuojamos Užsakovo lėšomis. Tvoros, esančios projektuojamos oro linijos apsaugos zonoje ir neatitinkančios EĮĮT reikalavimų, yra rekonstruojamos pagal EĮĮT reikalavimus taip pat Užsakovo lėšomis.
Elektrinis piemuo yra mobilus užtvaras. Jo įrengimas oro linijos apsaugos zonoje nereglamentuojamas. Medinėms tvoroms apribojimų nėra, tuo tarpu atstatant metalines tvoras, turės būti įrengiami „oro tarpai“, „pertraukiantis“ tvorą, be to, tvoros turės būti įžeminamos. Visų naujų tvorų statybos sąlygos (po elektros linijos pastatymo), turės būti derinamos su AB „Lietuvos energija“ ir statomos pagal EĮĮT reikalavimus.
• Kas prižiūrės iškirstus miško ruožus po pastatyta elektros oro perdavimo linija?
A: AB „Lietuvos energija“ samdo Rangovą, kuris pagal atitinkamą tvarką ir taisykles atlieka periodinę elektros trasų priežiūrą, išvalo iškirstus miško ruožus, o iškirstą ataugusią medieną atiduoda sklypų savininkams. Planavimo organizatorius patikslino, kad trasų priežiūra paprastai vykdoma kas 8 metus, šlapiose vietose – dažniau. Papildyta, kad vykdant planinius darbus, sklypo savininkui apie tai pranešama iš anksto. Atliekant avarijų likvidavimo darbus, už patirtus nuotolius atlyginama. Kiek laiko truks 330 kV elektros oro perdavimo linijos statyba?
A: Elektros oro perdavimo linijos statyba turi būti baigta iki 2013 metų pabaigos. Vienos atramos statyba užtrunka apytiksliai nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių. Tuose sklypuose, kuriuose atramos nestovės, darbai gali trukti iki kelių dienų.
• Ar bus atskirai informuojami žemės sklypų savininkai apie jų sklypuose numatomas statyti atramas, jų tipus bei vietas?
A: Žemės sklypų savininkai atskiru raštu apie jų sklypuose numatomas statyti atramas ir jų vietas nebus informuojami.
Specialiojo plano rengėjas, paaiškinęs dažniausiai pasitaikiusių iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos gautų pasiūlymų ir pastabų aptarimą, pasiūlė pradėti diskusiją dar neatsakytais visuomenei aktualiais klausimais.
Klausimas (toliau – K.):
Klausia „Orlen Lietuva“ atstovas: kokiu aukščiu elektros oro perdavimo linija praeis virš kelių? Aktualu dėl didelių negabaritinių krovinių gabenimo.
Atsakymas (toliau – A.): Susirinkimo pirmininkas V. Bancevičius paaiškino, kad elektros įrenginių įrengimo taisyklės pagal kelių kategorijas, numato kokiu aukščiu elektros linija turi praeiti virš kelio, tačiau tikrai ne žemiau kaip 7,5 m. Yra nustatyti maksimalūs gabaritai, kurie gali būti gabenami. Specialiojo plano rengėjas turi informacijos, kad yra rengiama negabarinitinių krovinių gabenimo galimybių studija.
K.: Dovilių seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė. Ar buvo svarstytas siūlymas iškelti esamą elektros liniją, einančią per Baičių gyvenvietę šalia naujos planuojamos linijos?
A.: Buvo, tačiau statant dvigrandę liniją, didėja ir jos apsaugos zona, tuo pačiu, trasa kirstų daugiau sklypų. Reikia atsižvelgti, kas geriau Baičių gyventojams. Planuojant elektros perdavimo oro liniją buvo stengiamasi maksimaliai išnaudoti esamų linijų trasas . Tačiau ties Baičiais liniją teko planuoti nauja trasa, kadangi esamoji eina per urbanizuotą (užstatytą) teritoriją. Specialiojo plano rengėjas sutiko, kad naujai planuojama trasa praeina minimaliais atstumais nuo gyvenamųjų statinių, o senąją liniją, nors kaštai žymiai padidėtų ir pati linijos eksploatacija taptų sudėtingesnė, techniškai įmanoma iškelti.
Tačiau kaštų didėjimas svarstytinas ir galimi lokalūs trasos pakeitimai, kas ženkliai pagerintų gyventojų situaciją, tačiau reikalingas tarpusavio pozicijų derinimas.
K.: A. Barlšys. Servituto teisingumas ir eksploatacija iškirstame miške?
A.: Miškas turės būti iškirstas, tačiau iškirstame ruože sklypo savininkas gali auginti mažaūgius sodinius. Tais atvejais, kai medynas dar neužaugęs,, AB „Lietuvos energijai“ reikia pateikti nuostolius įrodančius dokumentus ir jie bus atlyginami.
K.: A. Barlšys. Kokia veikla galima užsiimti po atrama, ką auginti?
A.: Specialiojo plano rengėjas paaiškino, kad tarpinės atramos neužims 1 aro, kaip nurodė p. A. Barlšys ir stovės ne kiekviename sklype, o kas maždaug 350 m. Kiek daugiau ploto nei tarpinės, užims kampinės atramos. Specialiojo plano rengėjai sutinka, kad žemės plotas po atramomis taps nenaudojamas, jo priežiūra rūpinsis AB „Lietuvos energija“.
K.: A. Barlšys. Ateityje planavau statyti namą, sodybą. Kokiu atstumu nuo linijos galėsiu jį statyti, ar nenuvertės visa sklypo žemė? Kompensuojama tik už žemės sklypo dalies nuvertėjimą, kuriame nustatomas servitutas, o kaip likusi dalis?
A.: Specialiojo plano rengėjas paaiškino, kad statyti gyvenamuosius statinius formaliai galima 30 m atstumu nuo elektros linijos kraštinio laido.
K.: A. Barlšys. Kodėl peržiūrai atsiųstame servituto nustatymo sutarties projekte nei žodžio nėra apie mišką?
A.: Sutartyje kalbama apie žemės sklypą, o ne žemės naudmenas esančias žemės sklype. Išmoka skaičiuojama atskirai kiekvienu atveju, tik naudojamos tos pačios LR Vyriausybės patvirtintos ir metodikoje pateiktos formulės. Kiekvienu atveju imamos skirtingos dedamosios, žemės sklypo vertė, kuri gaunama iš VĮ Registrų centras. Sklypo savininkams, kurie kreipėsi į specialiojo plano rengėją, buvo pateikti kompensacijų skaičiavimo aktai.
K.: J.A. Jonikienė. Man ir dar keliems sklypų savininkams priklausančius sklypus planuojama linija kerta per vidurį. Net namo negalėsiu statyti, nes apsaugos zona yra 250 m. Planavimo organizatorius ir specialiojo plano rengėjas klaidingai teigia, kad apsaugos zona tik 30 m.
A.: Specialiojo plano rengėjas paaiškino, kad p. J.A. Jonikienė referuoja į HN 104:2000, kuri numato 250 m atstumą iki gyvenamųjų statinių, tačiau ta pati higienos norma numato galimybę mažinti šį atstumą iki 20 m. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą buvo išnagrinėtas poveikis visuomenės sveikatai, atlikus reikiamus tyrimus atstumas iki gyvenamųjų statinių buvo sumažintas iki 30 m. LR aplinkos ministerija 2009-08-27 raštu Nr. (1-15)-D8-7439 patvirtino „330 kV elektros oro linijos statybos“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. A. Vaišnoras pabrėžė, kad specialiojo plano rengėjas tiesiog vykdo LR teisės aktų reikalavimus.
K.: Alfredas Aleknavičius. Kodėl mokama tokia maža kompensacija? Visuomenės atstovo nuomone, taikoma visiškai netinkama kompensavimo metodika, kaip pavyzdį nurodė Švediją ir Lenkiją.
A.: Pasak specialiojo plano rengėjo atstovų, skirtingose šalyse taikomi skirtingi kompensavimo modeliai. Be to skirtingose šalyse yra skirtingos žemės vertės, nuo kurių ir skaičiuojama kompensacija už žemės nuvertėjimą. Kaip jau minėta anksčiau, specialusis planas rengiamas vadovaujantis LR teisės aktų reikalavimais. Yra galimybė siūlyti kelis kartus didesnę kompensaciją, tačiau ir tokiu atveju atsiras nepatenkintų žemės sklypų savininkų. Todėl planavimo organizatoriui priimtiniausias būdas yra taikyti vienodas sąlygas visiems sklypų savininkams yra apskaičiuoti išmokas pagal LR Vyriausybės patvirtintą metodiką.
Papildomai paminėta, kad kompensacijos bus išmokamos panaudojant tas pačias lėšas, kurios surinktos iš LR gyventojų per elektros energijos tarifą. Kompensacijos dydis tiesiogiai priklauso nuo šiuo metu galiojančių teisės aktų ir Lietuvos ekonominės situacijos. Atkreipė dėmesį, kad daugiau kaip 60 proc. žemės sklypų savininkų sutikimai nustatyti servitutą rodo, kad daugumai sklypų savininkų pasirinktas kompensavimo modelis tinka.
K.: Alfredas Aleknavičius. Nutiesus elektros oro linija bus gaunamas ilgalaikis pelnas, o gyventojams mokama vienkartinė kompensacija.
A.: Naujosios 330 kV elektros oro perdavimo linijos statybos tikslas yra užtikrinti elektros perdavimo patikimumą Klaipėdos regione, bei jungtį su Švedija. Kompensacijos yra paskaičiuotos pagal LR Vyriausybės patvirtintą metodiką ir taikomos vienodomis sąlygomis visiems sklypų savininkams. Planavimo organizatorius negali siūlyti kompensacijų paskaičiavimo skirtingais metodais.
K.: Alfredas Aleknavičius. Kodėl visą atsakomybę turi prisiimti tik sklypų savininkai? Turėtų būti bent jau teisingai atlyginama. LR Vyriausybės metodika patvirtinta 2004 m., o dabar jau 2009 m. Ar nereikėtų įvertinti pokyčio?
A.: Kaip jau buvo pasakyta susirinkimo pradžioje, kompensacijos skaičiuojamos remiantis LR Vyriausybės patvirtinta metodika „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika“ (Žin. 2004, Nr. 175-6486) padidinant šią sumą 30 proc. Specialiojo plano rengėjas paaiškino, kad LR Vyriausybės metodika nurodo tik kompensacijų skaičiavimo būdus ir formules. Visos dedamosios gautos iš VĮ Registrų centras duomenų bazės, kuri periodiškai atnaujinama. Išmokos skaičiuojamos pagal vėliausius VĮ Registrų centras užfiksuotus duomenis (žemės vertė ir pan.).
Specialiojo plano rengėjas sutiko, kad LR Vyriausybės priimta kompensavimo metodika yra koreguotina, tačiau dėl pakeitimų reikėtų kreiptis į Vyriausybę. UAB „Sweco Lietuva“ tik vykdo LR teisės aktų reikalavimus, tačiau nedalyvauja juos kuriant, derinant ir tvirtinant.
K.: Visuomenei yra nepatenkinta, nes paskaičiuotos per mažos kompensacijos, o planavimo organizatorius ir specialiojo plano rengėjas įgyvendindamas šį projektą suinteresuoti gauti tik pelną.
A.: Susirinkimo pirmininkas V. Bancevičius paaiškino, kad specialiojo plano rengėjas parinktas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, vykdant viešą pirkimų procedūrą. UAB „Sweco Lietuva“ pasiūlė savo paslaugas įgyvendinti projektą už mažiausią kainą. Be to projektas įgyvendinamas lėšomis, kurios surinktos per elektros energijos tarifą. Atkreipė dėmesį, kad Europos Sąjungoje jungtys tarp sistemų yra nekomerciniai objektai ir statomos siekiant užtikrinti perdavimo patikimumą.
Planavimo organizatorius nenumato kompensavimo už neįgyvendintus ateities planus, tačiau siūlo pateikti dokumentus įrodančius išlaidas, kurios patirtos siekiant pagerinti sklypo būklę, rengiant sklypo matavimus, projektus. Pateiktų dokumentų pagrindu bus peržiūrimos išmokos.
K.: J.A. Jonikienė. Teisės naujienų biuletenyje aiškiai rašoma, kad žemės paėmimas visuomenės poreikiams tiesiant aukštos įtampos elektros linijas yra galimas, sumokant VĮ Registrų centras nustatytą sklypo rinkos kainą.
A.: Specialiojo plano rengėjas paaiškino, kad vykdant žemės paėmimą visuomenės poreikiams, sklypai išperkami ir išmoka apskaičiuojama pagal tą pačia LR Vyriausybės patvirtintą metodiką. A. Vaišnoras sutiko, kad pagal įstatymus žemės paėmimas visuomenės poreikiams įgyvendinant šį projektą galimas, tačiau nėra būtinas, kadangi elektros linijai nutiesti pakanka nustatyti servitutą.
K.: J.A. Jonikienė. Kodėl elektros linija netiesiama šalia kelio?
A.: A. Vaišnoras atsakė, kad kelias yra juosta, kuri nuperkama. Prie kelio kraštų irgi yra privatūs sklypai, kuriems nustatytas servitutas ir draudžiama statyba.
K.: Kodėl elektros linija tiesiama per sklypo vidurį?
A.: Planuoti elektros liniją tik sklypų pakraščiais yra neracionalu ir neekonomiška, kadangi linijos trasą tektų keisti kas 100-300 m., o tai labai pabrangintų projektą, kuris įgyvendinamas iš lėšų, surinktų per elektros energijos tarifą.
K.: Andrius Blyskis. Yra iškelta administracinė byla Vilniaus apygardos teisme dėl panaikinimo LR aplinkos ministerijos sprendimo „Dėl 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai galimybių“. Pagal teritorijų planavimo įstatymą 18 str. 2 p. „Specialiųjų planų sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais ar Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams,...“. Kadangi šiuo metu vyksta teisminis procesas, kuriame mes pareiškėme, kad yra prieštaravimai, kurie išdėstyti ieškinyje, todėl reikalaujame sustabdyti specialiojo plano procedūras kol bus priimtas atitinkamas teismo sprendimas.
A.: A. Vaišnoras pasiūlė išsakytą pastabą pateikti įgaliotai institucijai. A. Blyskis yra apskundęs LR aplinkos ministerijos sprendimą ir padavęs ieškinį teismui, kad LR AM neteisėtai patvirtino PAV ataskaitą ir priėmė sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo. Situacija ir argumentai yra žinomi, specialiojo plano rengėjas taip pat yra pateikęs atsiliepimą. Artimiausiame teismo posėdyje bus nagrinėjamas skundas. Jeigu teismas patenkintų skundą, nebūtų galimybės užbaigti specialiojo plano rengimo. Šiandien priimtas LR AM sprendimas galioja ir tęsiamos specialiojo plano rengimo procedūros.
K.: Andrius Blyskis. Siūlome taikyti diferencijuotas kompensacijas.
A.: Susirinkimo pirmininkas sutiko, kad ne visais atvejais išmokos dydis kompensuoja apribojimus, kurie atsiranda dėl servituto nustatymo. Siekiant taikyti vienodas kompensavimo sąlygas visiems sklypų savininkams, šiame etape pradėti taikyti kitą kompensavimo modelį negalima. Šiai dienai daugiau kaip 60 proc. žemės sklypų savininkų pasirašyti sutikimai nustatyti servitutą rodo, kad daugumai sklypų savininkų pasirinktas kompensavimo modelis tinka.
Priminta, kad planavimo organizatorius siūlo pateikti dokumentus įrodančius išlaidas, kurios buvo patirtos siekiant pagerinti sklypo būklę, rengiant sklypo matavimus, projektus. Pateiktų dokumentų pagrindu bus peržiūrimos išmokos.
K.: Andrius Blyskis. Kokia tvarka ir į ką kreiptis dėl kompensacijų peržiūrėjimo?
A.: Planavimo organizatoriaus atstovas V. Bancevičius paaiškino, kad dokumentai, kaip iki susirinkimo buvo teikti siūlymai, turi būti pateikiami planavimo organizatoriui. Specialiojo plano rengėjas papildė, kad žemės sklypo įsigijimo kaina nebus kompensuojama. Kompensuotinos papildomos išlaidos (projektų rengimas ir pan.).
K.: Išreikštas nusivylimas, kad ne visuomet gaunamas atsakymas dėl kompensacijos peržiūrėjimo (susitikimas dalyvaujant LR seimo nariui P. Gražuliui).
A.: Planavimo organizatoriaus atstovas V. Bancevičius paaiškino, kad pats specialiojo plano rengimas ir derybos dėl kompensacijų nėra baigtas, todėl nepateiktas aiškus atsakymas. Siekiama surinkti informaciją apie „kritinius taškus“ ir tik tuomet bus priimtas sprendimas.
Specialiojo plano rengėjas papildė, kad nebūtina laukti specialiojo plano patvirtinimo ir kreiptis į teismą. Jau dabar pateikus dokumentus, pagrindžiančius patirtas išlaidas, kompensacija bus peržiūrima.
K.: Kas laukia savininkų, kurie nesutiks pasirašyti sutarčių?
A.: Specialiojo plano rengėjas paaiškino, kad, nesutikus pasirašyti servituto nustatymo sutarties, servitutas bus nustatomas apskrities viršininko pasirašomu administraciniu aktu, išmokant kompensaciją, apskaičiuotą pagal LR Vyriausybės patvirtintą metodiką.
Protokolo pasirašymo data: 2010-01-12
Specialiojo plano baigiamojo susirinkimo-konferencijos pirmininkas
Valdas Bancevičius
|
