| 330 KV ELEKTROS PERDAVIMO ORO LINIJOS KLAIPĖDA–TELŠIAI STATYBOS SPECIALIOJO PLANO BAIGIAMOJO SUSIRINKIMO-KONFERENCIJOS PROTOKOLO PROJEKTAS (TELŠIAI) |
|
Laikas: 2010-01-11 13:00 val.
Vieta: Telšių rajono savivaldybės salė, Žemaitės g. 14 Telšiai.
DALYVIAI (dėl sąrašo reikia kreiptis atskiru užklausimu)
Planavimo organizatorius – AB „Lietuvos energija“:
AB „Lietuvos energija“ technologijų direktorius Valdas Bancevičius
AB „Lietuvos energija“ investicinių projektų vadovė Nijolė Ivanicienė
Specialiojo plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“:
UAB „Sweco Lietuva“ – viceprezidentas Aidas Vaišnoras
UAB „Sweco Lietuva“ planavimo skyriaus vadovas Tomas Varneckas
Pirmininkaujantis – AB „Lietuvos energija“ technologijų direktorius Valdas Bancevičius
Sekretoriaujanti – AB „Lietuvos energija“ investicinių projektų vadovė Nijolė Ivanicienė
Svarstomo projekto pavadinimas:
330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialusis planas.
Planavimo pagrindas – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. 4-222 „Dėl 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda-Telšiai statybos specialiojo plano rengimo“.
Baigiamąjį susirinkimą-konferenciją pradėjo susirinkimo pirmininkas, AB „Lietuvos energija“ technologijų direktorius Valdas Bancevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad susirinkimo protokolas bus parengtas per 3 d. d. po susirinkimo, o suinteresuotos visuomenės pastabos dėl baigiamojo susirinkimo-konferencijos galės būti teikiamos raštu per 3 d. d. nuo protokolo paskelbimo. Susipažinti su parengtu susirinkimo protokolu bus galima:
* planavimo organizatoriaus, AB „Lietuvos energija“ internetiniame puslapyje (www.le.lt);
* planavimo organizatoriaus AB „Lietuvos energija” būstinėje, A. Juozapavičiaus 13, LT-09310 Vilnius, tel. (8 5) 278 2408, (8 5) 278 2416.
* specialiojo plano rengėjo, UAB „Sweco Lietuva“, būstinėje V. Gerulaičio g. 1, LT-08200 Vilnius, tel. (8 5) 219 66574.
Susirinkimo pirmininkas visuomenei ir jų atstovams priminė, kad susirinkimo metu, kaip ir per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį, galima raštu pateikti siūlymus rengiamam specialiajam planui pagal susirinkimo metu pateiktą pasiūlymų teikimo formą. Susirinkimo metu gauti pasiūlymai registruojami. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad konsultavimosi procedūra ir visuomenės dalyvavimas, pasiūlymų teikimas yra baigiamas kartu su baigiamojo susirinkimo-konferencijos pabaiga.
Susirinkimo metu buvo galima dar kartą susipažinti su rengiamų 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialiuoju planu ir parinktų sprendinių brėžiniais.
Susirinkimo pradžioje susirinkimo pirmininkas V. Bancevičius pristatė esamą elektros energijos perdavimo tinklų sistemą Lietuvoje, pabrėždamas įgyvendinamo projekto svarbą ir būtinumą. Vėliau pasisakė specialiojo plano rengėjo, UAB „Sweco Lietuva“, planavimo skyriaus vadovas Tomas Varneckas, kuris pristatė rengiamą 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–Telšiai statybos specialųjį planą.
Pagrindiniai minėti aspektai:
AB „Lietuvos energija“ žemės sklypų savininkams siūlo kompensaciją, kuri apskaičiuota remiantis LR Vyriausybės patvirtinta metodika „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika“ (Žin. 2004, Nr. 175-6486), padidinant šią sumą 30 proc. Minimali siūloma kompensacija – 500 Lt. Be to, kompensuojama ir už miško žemės nuvertėjimą, ko metodikoje nenumatyta.
* Kompensacija išmokama:
už statybos metu sunaikintus pasėlius ir sodinius;
už iškertamą mišką;
už prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
Pažymėta, kad už statybos metu sunaikintus pasėlius kompensuojama vienerių metų derliaus iš atitinkamos sklypo dalies vertė. Likusi sumos dalis yra už neterminuotą, vienkartinį, sklypo vertės pasikeitimą. Atkreiptas dėmesys, kad kompensaciją galima mokėti ir ne vienąkart, o periodiškai, išskaidant sklypui apskaičiuotą sumą dalimis, tačiau planavimo organizatoriaus ir specialiojo plano rengėjo nuomone, sklypų savininkams naudingiau visą sumą gauti iškart nei susirinkti ją per, pavyzdžiui, 10 metų.
Specialiojo plano rengėjas, išnagrinėjęs iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos gautus pasiūlymus ir pastabas, akcentavo šiuos dažniausiai pasitaikiusius visuomenės ar jų atstovų klausimus:
* Kodėl išmoka yra vienkartinė, o ne periodinė?
Atsakymas (A): Klaidingai suvokiama, kad periodinė kompensacija geriau negu vienkartinė, nes periodinę sudarys ta pati vienkartinės išmokos suma, išskaidyta į lygias dalis.
* Kada bus išmokama kompensacija?
A: Kompensacija išmokama po specialiojo plano patvirtinimo.
* Ar už gautą kompensaciją mokamas pajamų mokestis?
A: Specialiojo plano rengėjas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau-VMĮ) dėl išaiškinimo ar turi būti mokamas pajamų mokestis ir gautas atsakymas, kad šis mokestis netaikomas gautoms kompensacijos, t. y. pajamų mokesčio mokėti nereikės. Su gautu VMĮ išaiškinimu buvo galima susipažinti susirinkimo metu.
* Kas apmoka išlaidas susijusias su servituto sutarties sudarymu?
A: Išlaidas, susijusias su servituto nustatymo sutarties sudarymu, apmoka planavimo organizatorius – AB „Lietuvos energija“.
* Kodėl tiesiama oro perdavimo linija, o ne kabelis?
A: Elektros energijos perdavimo tinklų plėtra finansuojama per elektros energijos tarifą, surenkamą iš visų gyventojų, todėl AB „Lietuvos energija“, turi būti socialiai atsakinga ir planuoti racionaliai bei ekonomiškai. Kabelinės elektros linijos eksploatacija yra sudėtingesnė ir brangesnė už orinės linijos, gedimai aptinkami ir remonto bei avarijų likvidavimo darbai atliekami žymiai ilgiau. Tai itin sumažintų Klaipėda–Telšiai linijos patikimumą, kas yra itin svarbu įvertinant jos reikšmę planuojant Lietuvos elektros jungtį su Švedija.
* Koks yra saugus atstumas iki gyvenamųjų statinių?
A: Projektuojant 330 kV įtampos elektros oro liniją Klaipėda–Telšiai buvo atsižvelgiama į higienos normos HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“ reikalavimus, kuri nuo 330 kV linijų numato 250 m atstumą iki gyvenamųjų namų, o išimtiniais atvejais, kai vietinės sąlygos neleidžia įvykdyti šio reikalavimo, 330 kV įtampos elektros oro linijas leidžia priartinti prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų iki 20 m, užtikrinant, kad oro linijų elektrinio lauko stipris po laidais neviršys 5 kV/m. Galimybė priartinti oro linijas prie urbanizuotų (užstatytų) teritorijų turi būti suderinta su visuomeninės sveikatos priežiūros institucijomis. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita (PAV), kurios apimtyje buvo nagrinėjamas ir poveikis visuomenės sveikatai bei tikslinama sanitarinė apsaugos zona (prieš atsakingai institucijai priimant sprendimą dėl veiklos leistinumo), buvo derinama su Telšių ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centrais. Šios institucijos leido sumažinti atstumus nuo planuojamos elektros linijos iki gyvenamųjų statinių, jeigu elektrinio lauko stipriai po laidais neviršija 5 kV/m.
Parengus PAV ataskaitą ir atlikus analizę, buvo nustatyta, kad minimalus atstumas iki gyvenamų pastatų turi būti ne mažesnis kaip 30 m. Specialiojo plano rengėjas PAV ataskaitos rezultatą naudojo kaip išeities duomenis specialiojo plano sprendiniams konkretizuoti. Nepaisant PAV nurodyto 30 m atstumo, elektros perdavimo liniją buvo siekiama suplanuoti ne arčiau kaip 100 m nuo gyvenamųjų namų.
* Nustačius servitutą žemės sklypo savininkas praras pragyvenimo šaltinį.
A: Kai sklypas naudojamas žemės ūkiui, nutiesus elektros liniją didesnių apribojimų šiai veiklai neatsiras. Elektros linijos apsaugos zonoje ūkinė veikla nėra draudžiama, tačiau ji yra ribojama taigi, galimybė užsiimti žemės ūkio veikla minėtoje zonoje išlieka (Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Žin., 1993, Nr.71-1334 su vėliausiais pakeitimais)..
* Kas yra servitutas ir kodėl jis nustatomas? Kodėl žemė neišperkama paimant ją visuomenės poreikiams?
A: Pagal Žemės įstatymą, žemės servitutas yra „teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (...), tinkamą naudojimą“ (Žin., 2004, Nr.28-868). Taigi, servitutas nėra žemės paėmimas ar išpirkimas. Tai reiškia, jog į linijos apsaugos zoną patenkančiai žemės sklypo daliai nustatomi tam tikri veiklos apribojimai, o sklypas išlieka žemės savininko nuosavybė.
Planuojant 330 kV elektros oro liniją Klaipėda–Telšiai nebus vykdomas žemės paėmimas visuomenės poreikiams. LR Žemės įstatyme aiškiai nurodoma, jog žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama tik išimties atvejais: privaloma motyvuotai pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu konkretus žemės sklypas nebus paimtas (Žin., 2004, Nr. 28-868 su vėliausiais pakeitimais). Šio konkretaus projekto atveju tokio poreikio nėra.
* Ar galima nepasirašyti servituto nustatymo sutarties?
A: Žemės sklypų savininkai turi teisę nepasirašyti servituto nustatymo sutarties. Tokiu atveju, jis bus nustatomas apskrities viršininko pasirašomu administraciniu aktu, išmokant kompensaciją, apskaičiuotą pagal LR Vyriausybės patvirtintą metodiką.
* Kodėl ignoruojama LR Konstitucija ir Žemės įstatymas?
A: LR Konstitucijos 23 straipsnis teigia, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai.
To paties straipsnio 3 dalis sako, kad esant visuomenės interesui, kas šiuo atveju ir yra, nuosavybė, įstatymo nustatyta tvarka gali būti liečiama už ją teisingai atlyginant.
Žemės įstatymo 45 straipsnis teigia, kad žemė gali (ne privalo) būti paimama ir tik išimtinais atvejais (t. y. kai nėra kitų alternatyvų). Šiuo atveju, kita alternatyva (t. y. – nustatyti servitutą) yra, todėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra (ŽPVP) netaikoma.
* Kodėl specialiojo plano rengėjas keitė sprendinius keletą kartų?
A: Vadovaujantis teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 21-617 su vėliausiais pakeitimais ir papildymais), specialusis planas rengiamas etapais: esamos būklės analizė, koncepcijos rengimo stadija ir sprendinių konkretizavimo stadija. Koncepcijos tikslas yra pateikti visuomenei galimas alternatyvas ir sulaukti kaip galima daugiau visuomenės pastabų ir pasiūlymų, siekiant parinkti aplinkosauginiais ir technologiniai aspektais tinkamiausią bei visuomenės požiūriu priimtiniausią elektros linijos vietą.
Atkreiptas dėmesį, kad:
2009 m. sausio mėnesį visuomenei buvo pristatyti koncepcijos brėžiniai.
2009 m. spalio mėnesį viešai ekspozicijai pateikti sukonkretinti sprendiniai, įvertinant poveikio aplinkai vertinimo rezultatus bei gautas visuomenės pastabas ir pasiūlymus.
Skirtingose planavimo stadijose brėžiniai skyrėsi, nes buvo tikslinami ir nuolat atnaujinti patiekiami visuomenės vertinimui.
* Kodėl linija eina per „mano mišką ar šienaujamą pievą“, kai šalia yra iškirsta miško plynė arba nešienaujama pieva?
A: Iškirsti/neiškirsti miškai, šienaujamos ar nešienaujamos pievos yra laikini reiškiniai, todėl jais vadovautis planuojant kur kas ilgaamžiškesnį objektą yra nebūtų racionalu.
* Kas mokės žemės mokestį po elektros oro perdavimo linijos pastatymo?
A: Žemės mokestį po elektros oro perdavimo linijos pastatymo ir toliau turės mokėti žemės sklypų savininkai, kadangi sklypo savininkas, nustačius servitutą, nepasikeičia, jis ir toliau gali naudoti žemės sklypą žemės ūkiui ir gauti pajamas iš atitinkamo veiklos. Miško savininkams žemės mokestis nėra taikomas, todėl, nepakeitus pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, jis nebus taikomas.
* Kas bus daroma su esamomis ganyklomis, tvoromis?
A: Reikalavimus tvoroms, kitus reikalavimus statiniams po elektros perdavimo oro linijomis nustato elektros įrenginių įrengimo taisyklės (toliau – EĮĮT). Tvoros, esančios projektuojamos oro linijos apsaugos zonoje ir atitinkančios EĮĮT reikalavimus paliekamos tokios, kokios yra. Jeigu statybos metu jas reikės demontuoti, baigus statybos darbus, tvoros bus vėl sumontuojamos Užsakovo lėšomis. Tvoros, esančios projektuojamos oro linijos apsaugos zonoje ir neatitinkančios EĮĮT reikalavimų, yra rekonstruojamos pagal EĮĮT reikalavimus taip pat Užsakovo lėšomis.
Elektrinis piemuo yra mobilus užtvaras. Jo įrengimas oro linijos apsaugos zonoje nereglamentuojamas. Medinėms tvoroms apribojimų nėra, tuo tarpu atstatant metalines tvoras, turės būti įrengiami „oro tarpai“, „pertraukiantis“ tvorą, be to, tvoros turės būti įžeminamos. Visų naujų tvorų statybos sąlygos (po elektros linijos pastatymo), turės būti derinamos su AB „Lietuvos energija“ ir statomos pagal EĮĮT reikalavimus.
* Kas prižiūrės iškirstus miško ruožus po pastatyta elektros oro perdavimo linija?
A: AB „Lietuvos energija“ samdo Rangovą, kuris pagal atitinkamą tvarką ir taisykles atlieka periodinę elektros trasų priežiūrą, išvalo iškirstus miško ruožus, o iškirstą ataugusią medieną atiduoda sklypų savininkams. Planavimo organizatorius patikslino, kad trasų priežiūra paprastai vykdoma kas 8 metus, šlapiose vietose – dažniau. Papildyta, kad vykdant planinius darbus, sklypo savininkui apie tai pranešama iš anksto. Atliekant avarijų likvidavimo darbus, už patirtus nuotolius atlyginama. Kiek laiko truks 330 kV elektros oro perdavimo linijos statyba?
A: Elektros oro perdavimo linijos statyba turi būti baigta iki 2013 metų pabaigos. Vienos atramos statyba užtrunka apytiksliai nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių. Tuose sklypuose, kuriuose atramos nestovės, darbai gali trukti iki kelių dienų.
* Ar bus atskirai informuojami žemės sklypų savininkai apie jų sklypuose numatomas statyti atramas, jų tipus bei vietas?
A: Žemės sklypų savininkai atskiru raštu apie jų sklypuose numatomas statyti atramas ir jų vietas nebus informuojami.
Baigęs dažniausiai pasitaikiusių gautų iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos pasiūlymų ir pastabų aptarimą, specialiojo plano rengėjas pasiūlė pradėti diskusiją dar neatsakytais visuomenei aktualiais klausimais.
Klausimas (toliau – K.):
Klausia ūkininkė I. Stanienė: Dalis žemės sklypų savininkų yra gavę arba pateikę paraiškas gauti paramą iš Europos Sąjungos paramos fondų ir įsipareigoję nemažinti deklaruojamų plotų. Kaip bus su pasėlių deklaravimų, ar nenukentės finansiškai dėl planuojamos elektros oro linijos?
Atsakymas (toliau – A.): T. Varneckas sutiko, kad dalyvaujant atitinkamose ES finansuojamose programose gali būti taikomos priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytos sankcijos, jeigu savo valia žemės sklypo savininkas sumažintų įsipareigotą išlaikyti plotą ir paaiškino, kad yra gautas išaiškinimas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros Atkreiptas dėmesys, kad sklypų savininkai turi teisę nepasirašyti siūlomos servituto nustatymo sutarties. Servitutą nustačius administraciniu aktu, t. y. prieš žemės sklypo savininko valią, vadovaujantis NMA išaiškinimu, sankcijos gali būti netaikomos (reglamento Nr. 1975/2006 31 str. ir reglamento Nr. 1974/2006 45 str. 4 dalis). Su gautu Nacionalinės Mokėjimo Agentūros išaiškinimu buvo galima susipažinti susirinkimo metu.
K.: Klausia ūkininkė I. Stanienė. Ar reikės mokėti pelno mokestį?
A.: T. Varneckas atsakė, kad bus pateiktas oficialus prašymas VMĮ išaiškinti šį klausimą. A.Vaišnoras pasiūlė ūkininkei užpildyti raštu pasiūlymo formą su šiuo klausimu (pasiūlymas Nr. 1).
K.: V. Jankauskas paprašė pristatyti svarstomas alternatyvas dėl planuojamos elektros linijos vietos ties Paragais ir Pagramančiu.
A.: T. Varneckas pristatė parengtus ir svarstomus specialiojo plano sprendinius ties Paragais ir Pagermančiu. Atkreiptas dėmesys, kad šių gyvenviečių gyventojai yra pateikę keletą variantų, kaip apeiti Paragų ir Pagermančio gyvenvietes. Vienu iš gyventojų pasiūlyto variantų 2009-12-15 susirinkimo Telšiuose metu, trasos korekcija nepagerintų situacijos iš esmės, nes atstumai nuo linijos iki gyvenamųjų statinių pakistų minimaliai, tačiau tektų papildomai numatyti keletą kampinių atramų J. Jankauskienės sodybą elektros linija apeitų iš dviejų pusių (šiuo metu siūlomas variantas eitų tik iš vienos). Antrojo varianto, tų pačių gyventojų pasiūlyto 2009-12-24 raštu Nr. GD-9242, atveju elektros liniją siūloma tiesti už geležinkelio per Germanto kraštovaizdžio draustinį. Susirinkusiesiems buvo paaiškinta, kad tiesti elektros liniją saugomos teritorijos ribose draudžia LR teisės aktai, be to geležinkelis taip pat turi savo apsaugos juostą, kurioje statybos yra draudžiamos.
Savo ruožtu specialiojo plano rengėjas pasiūlė tiesti liniją šalia geležinkelio apsaugos zonos, priešingoje nei draustinis geležinkelio pusėje. Atsižvelgiant į tai, kad elektros atramos šalia geležinkelių negali būti statomos arčiau negu atramos aukštis, išlaikant teisės aktais nustatytus apsaugos zonų dydžius, elektros perdavimo oro linija būtų planuojama maždaug 40 m nuo sodybos, kurioje gyvena p. Laučis ir p. Valauskienė taigi pažeidžiant jų interesus.
Gyventojai siūlė minėtą sodybą nupirkti arba tiesti liniją Germanto kraštovaizdžio draustinyje. Planavimo organizatoriaus atstovas užfiksavo siūlymą ir paaiškino, kad įgyvendinant šį projektą žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams nenumatytas ir, siekiant išlaikyti vienodas sąlygas visiems žemės sklypų savininkams per visą trasos ilgį, išimtis šiems sklypams negali būti taikoma. Galimybės planuoti linijos draustinyje Plano rengėjas neturi, nes privalo veikti pagal šiuo metu galiojančius teisės aktų reikalavimus.
K.: E. Klenauskienė klausė, kodėl neišlaikomas 250 m atstumas iki gyvenamųjų statinių. Ar saugus 98 m. atstumas nuo elektros linijos iki gyvenamojo namo?
A. : Specialiojo plano rengėjas priminė, kad higienos norma HN 104:2000 numato 250 m atstumą iki gyvenamųjų statinių, tačiau ta pati higienos norma numato galimybę mažinti šį atstumą iki 20 m. Atliekant PAV, buvo išnagrinėtas galimas 330 kV oro linijų poveikis visuomenės sveikatai ir, atlikus reikiamus tyrimus, atstumas iki gyvenamųjų statinių buvo sumažintas iki 30 m. LR aplinkos ministerija 2009-08-27 raštu Nr. (1-15)-D8-7439 patvirtino „330 kV elektros oro linijos statybos“ poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą.
K.: B. Linkevičienė klausė, kodėl nesivadovaujama Žemės įstatymu, konkrečiai aštuntu straipsniu, kuris numato žemės paėmimą visuomenės poreikiams tiesiant aukštos įtampos linijas.
A.: A. Vaišnoras paaiškino, kad, pagal įstatymus, žemės paėmimas visuomenės poreikiams galimas, tačiau, įgyvendinant šį projektą, nebūtų pagrįstas (ko tas pats įstatymas reikalauja), kadangi elektros linijai nutiesti pakanka nustatyti servitutą.
K.: Telšių apskrities žemės tvarkymo departamentas: Ar numatyta rezervuoti lėšas kompensacijoms už administraciniu aktu nustatytus servitutus?
A.: Planavimo organizatorius atsakė, kad lėšos bus rezervuotos ir administraciniu aktu nustačius servitutą išmokama kompensacija apskaičiuota pagal LR Vyriausybės patvirtintą metodiką, be 30 proc. priedo ir netaikant 500 litų minimalios kompensacijos dydžio.
K.: A. Gorelis klausia, kodėl miško sklypas nepaimamas visuomenės poreikiams arba atitinkamas miško sklypas neskiriamas kitoje vietoje? Kodėl pasirinkta tokia kompensavimo sistema?
A.: Planavimo organizatorius paaiškino, kad atitinkamo miško sklypo skyrimas kitoje vietoje yra ta pati žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. Atsakymas į šį klausimą pateiktas anksčiau.
K.: Telšių rajono savivaldybės administracijos darbuotojai klausė ar bus atsižvelgta į Telšių r. sav. administracijos raštu pateiktas pastabas rengiamam specialiajam planui. Darbuotojai išreiškė apgailestavimą, kad nepavyksta rasti kompromisinio sprendimo ties Paragų ir Pagermančio gyvenvietėmis, tačiau jie supranta, kad planuojama elektros linija yra būtina.
A.: Specialiojo plano rengėjas atsakė, kad rengiamas planas bus koreguojamas pagal gautas suinteresuotų institucijų pastabas arba motyvuotai atsakyta kodėl atitinkama pastaba atmesta. Taip pat specialiojo plano sprendiniai bus konkretizuojami pagal susirinkimo metu gautus pagrįstus visuomenės pasiūlymus ir, esant galimybei, bus atsižvelgta į susirinkimo metu išsakytas Paragų ir Pagermančio gyventojų pastabas planuojamai elektros linijai.
K.: Telšių r. sav. architektūros skyriaus vedėjas A. Žebrauskas klausė, kada bus pabaigtas specialusis planas ir pradėtas techninis projektas.
A: Specialiojo plano rengėjas atsakė, jog rengiamą planą tikimasi suderinti ir patvirtinti per artimiausius 2 mėnesius ir sutiko, kad, kol nėra patvirtintas specialusis planas, nėra pagrindo rengti techninį projektą.
K.: Telšių r. sav. architektūros skyriaus vedėjas A. Žebrauskas klausė kas laukia savininkų, kurie nesutiks pasirašyti sutarčių.
A.: Nesudarius sutarties, servitutas bus nustatomas apskrities viršininko administraciniu aktu.
K.: Telšių r. sav. architektūros skyriaus vedėjas A. Žebrauskas klausė, kodėl kompensuojama vieną kartą, techniniai sprendiniai bus ilgalaikiai. Be to po atrama užims dalį žemės sklypo, kas ją prižiūrės?
A.: Daugiau kaip 60 proc. žemės sklypų savininkų sutikimai nustatyti servitutą išmokant vienkartinę kompensaciją rodo, kad daugumai pasirinktas kompensavimo modelis tinka. Už žemės plotą po elektros linijų atramomis atsako ir jo priežiūra rūpinasi servituto turėtojas – AB „Lietuvos energija“.
K.: VĮ Telšių miškų urėdija atstovas siūlė pasvarstyti p. Laučio ir p. Valauskienės sodybos išpirkimo atvejį. Jo teigimu, tai būtų geriausias sprendimas kaimo bendruomenės ir sėklinės plantacijos atžvilgiu.
A.: Specialiojo plano rengėjas paaiškino, kad koncepcijos etape buvo siūloma apeiti sėklinę plantaciją, tačiau LR aplinkos ministerija, priėmus teigiamą sprendimą dėl planuojamos veiklos leistinumo, savo sprendimu rekomendavo būtent sprendinį per sėklinę plantaciją. Priminta, kad yra raštu atsakyta į Telšių miškų urėdijos pateiktas pastabas, nurodant, kad, pateikus plantacijos perkėlimo išlaidų vertinimą, šie nuostoliai bus kompensuoti.
K.: Kiek laiko galima būti po elektros linija?
A.: Šiuos klausimus reglamentuoja higienos norma HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“.
K.: Nebuvau tinkamai informuota apie vykdoma projektą.
A.: Informacija apie įgyvendinamą projektą buvo skelbiama per viešas visuomenės informavimo priemones, t. y. regioninėje ir vietinėje spaudoje, savivaldybių ir/ar apskričių skelbimų lentose, planavimo organizatoriaus internetiniam puslapyje (www.le.lt).
Visi gyventojai, per kurių žemės sklypus planuojama elektros oro perdavimo linija ir kurie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, buvo informuoti registruotais laiškais, pateikiant informaciją apie vykdomą projektą ir siūlymą sudaryti servituto sutartį už tai sumokant 30 proc. didesnę kompensaciją.
K.: Kur bus statomos atramos?
A.: Šiandien yra preliminariai žinomos kampinių atramų statymo vietos. Planuojama, kad atstumai tarp atramų bus apie 300-350 m. Tikslios atramų statymo vietos paaiškės parengus techninį projektą.
Protokolo pasirašymo data: 2010-01-11
Specialiojo plano baigiamojo susirinkimo-konferencijos pirmininkas
Valdas Bancevičius
|
